(pagal 2024-11-01 Statybos įstatymo redakciją)
Statybos techninė priežiūra pagal statybos būdus
Pagal Statybos įstatymą statyba gali būti vykdoma trimis būdais:
- Sudarant rangos sutartį;
- Ūkio būdu;
- Mišriu būdu (dalį darbų atliekant rangos, o dalį – ūkio būdu).
Statytojas – juridinis asmuo, statybą organizuoti gali tik rangos būdu. Jis privalo paskirti statybos techninį prižiūrėtoją. Kai statytojas yra juridinis asmuo, neturintis teisės būti rangovu, jis turi sudaryti sutartį su vienu ar keliais rangovais statybos darbams atlikti. Statytojo pasamdytas statybos rangovas privalo paskirti statinio statybos vadovą.
Statybą ūkio ar mišriu būdu turi teisę pasirinkti tik statytojas – fizinis asmuo. Ir tai tik tokiais atvejais, kai:
- atliekamas statinių paprastasis remontas
- arba statomas naujas, rekonstruojamas, remontuojamas ar griaunamas vienas vieno buto iki 300 m2 bendro ploto gyvenamasis namas ar nesudėtingas statinys ir jų priklausiniai viename žemės sklype.
Dvibutis gyvenamasis namas gali būti statomas tik rangos būdu. Šiuo atveju statytojas (ir juridinis, ir fizinis asmuo) turi samdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją.
Statytojas – fizinis asmuo, mišriu būdu statantis vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m2, turi pasamdyti atestuotą statinio statybos vadovą (jei pats statytojas neturi teisės juo būti), o kiekvienas rangovas turi paskirti pagal rangos sutartį atliekamų statybos darbų vadovą. Statant mišriuoju būdu statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, tad pasamdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją yra statytojo pareiga.
Jei statytojas – fizinis asmuo, vykdo statybą ūkio būdu, jis turi statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti statinio statybos vadovą.
Svarbu nepamiršti pareigos paskirti statybos techninį prižiūrėtoją, jeigu eigoje pasikeičia statinio statybos būdas, pavyzdžiui, iš ūkio būdo į mišrų būdą (kai tam tikriems darbams sudaroma rangos sutartis). Ir ne tik nepamiršti jo paskirti, bet ir pranešti apie tai Infostatyba interneto tinklalapyje www.planuojustatau.lt.
Statybos techninė priežiūra priklausomai nuo statinio PROJEKTO tipo
Statybos įstatymo 24 straipsnyje pateikiamos statinio projekto rūšys:
1) statybos projektas
2) rekonstravimo projektas
3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas
4) kapitalinio remonto projektas
5) paprastojo remonto projektas
6) supaprastintas statybos projektas
7) supaprastintas rekonstravimo projektas
8) kapitalinio remonto aprašas
9) paprastojo remonto aprašas
10) griovimo projektas – ypatingajam statiniui griauti;
11) griovimo aprašas – neypatingajam statiniui griauti;
12) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas
13) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas
Statybos įstatymo 35 straipsnyje nurodoma, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.
Jeigu statinio projekto tipas nepatenka tarp nurodytųjų, statinio statybos techninė priežiūra nėra būtina. Taigi, paskirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją nebūtina, jeigu naujas statinys statomas pagal supaprastintą statybos projektą, pavyzdžiui, statant naują gyvenamąjį namą, priskiriamą nesudėtingiems statiniams (gyvenamieji pastatai iki 50 kv. m.), pagalbinio ūkio pastatą (iki 80 kv. m.) ir kt. Nepaisant to, ar statytojas yra fizinis, ar juridinis asmuo.
Pasekmės nepaskyrus statybos techninio prižiūrėtojo, kai tai būtina
Statybos techninis prižiūrėtojas turi būti paskirtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos darbų pradžios. Prieš statybos darbų pradžią, būtinas atitinkamas viešas pranešimas, per Infostatyba interneto tinklalapį www.planuojustatau.lt. Pildant šį pranešimą, pateikiama informacija ir apie statybos techninį prižiūrėtoją.
Statybos įstatymo 57 straipsnyje numatyta bauda juridiniam asmeniui už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą siekia nuo 600 iki 10 000 Eur, o juridiniam asmeniui pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl statinio statybos techninės priežiūros skiriama bauda nuo 600 iki 14 000 Eur (baudos dydžiai taikomi, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 05 01). Fiziniam asmeniui baudos mažesnės, bet pagal Administracinių nusižengimų kodekso 357 ir 361 straipsnius vis tiek gali siekti kelis šimtus eurų.
Kitos neigiamos pasekmės nepaskyrus statybos techninio prižiūrėtojo – problemos statybos užbaigimo procedūrose. Statybos užbaigimą įforminant statybos užbaigimo aktu ar deklaracija apie statybos užbaigimą, aktas neišduodamas, o deklaracija netvirtinama (kai yra reikalingas jos tvirtinimas), jei statytojas nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų. Prie užbaigimo procedūrose tikrinimui teikiamų priedų teikiami ir tokie dokumentai, kaip statybos techninio prižiūrėtojo draudimo polisas, tad jo nepateikus (nes techninio prižiūrėtojo nėra), tai gali būti kliūtis statinio užbaigimo procedūroms įvykdyti.
Galiausiai, statybos techninės priežiūros neorganizavimas gali sukelti problemų ginče su statybos rangovu, jeigu būtų nustatyti darbų trukumai, kiltų žala ir panašiai. Šios pareigos nevykdymas visiškai nepašalina rangovo atsakomybės, bet sprendžiant tokį ginčą teisme, atsakomybė būtų paskirstyta abiem – tiek rangovui, tiek ir pačiam užsakovui. Tad užsakovui už patirtas neigiamas pasekmes tektų nemažas procentas atsakomybės vien dėl to, kad jis nevykdė savo pareigų organizuoti statybos techninę priežiūrą.
________________________
Reikia pagalbos teisėtai ir sėkmingai įvykdyti statybos projektą – susisiekime!