Teisinės konsultacijos
Profesionalumas slypi paprastume.
Teisinės konsultacijos trumpai ir paprastai
Teisė neretai visiems asocijuojasi su pusę puslapio užimančiomis įstatymų citatomis, nesuprantamais terminais ir neaiškiais lotyniškais posakiais. O kur dar paini teisininkų kalba, pilna visokių vingrybių, bet taip ir nepateikiant tiesaus atsakymo!
Sutinku – kalbėti trumpai ir paprastai teisės srityje tikrai sudėtinga. Bet aš nusprendžiau pabandyti, tad kuriu VIDEO, kuriuose trumpai ir paprastai aptariu su nekilnojamojo turto teise susijusius klausimus, dalinuosi patarimais.
Įdomu? Sekite mane INSTAGRAM ir LINKEDIN arba tiesiog užsukite į mano mediateką.
BRANGI KLAIDA PARDUODANT BŪSTĄ
Pajamos pardavus nekilnojamąjį turtą įprastai apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato dvi išimtis dėl parduoto gyvenamojo būsto, kada mokesčiai pardavus nekilnojamąjį turtą nebūtų mokami. Tai yra tokie atvejai, kai buvo parduotas būstas, kuriame buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta:
- pastaruosius dvejus metus iki pardavimo; arba
- trumpesnį laikotarpį, kai gyventojas per vienerius metus įsigijo kitą gyvenamąjį būstą ir jame deklaravo savo gyvenamąją vietą.
Taigi, abiem atvejais lengvata taikoma, kai gyventojas parduotame būste buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. O jeigu nebuvo deklaravęs, bet būste gyveno?
Mokestinių ginčų praktikoje yra gerų žinių! Plačiau – šiame VIDEO.
KĄ DARYTI NESUTARIANT SU BENDRATURČIU?
Bendroji dalinė nuosavybė neretai apsunkina naudojimąsi daiktu, nes tokiu atveju daiktas valdomas bendru sutarimu. Bet ką daryti, jeigu draugiškai valdyti daikto nepavyksta?
Yra du pagrindiniai būdai iš esmės spręsti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimus:
- atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
- naudojimosi tvarkos nustatymas.
Daugiau apie šiuos būdus spręsti bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo problemas bei kaip jais pasinaudoti sužinosite šiame VIDEO.
NORMALUS PATALPŲ NUSIDĖVĖJIMAS
Nuomos santykiuose tikrai teks susidurti su sąvoka – „normalus patalpų nusidėvėjimas“. Įprastai ji tampa aktuali, kai nuomininkas grąžina išsinuomotas patalpas nuomotojui.
Tiek pagal teisės aktus, tiek pagal praktiką, patalpos turi būti grąžinamos tokios, kokias nuomininkas gavo iš nuomotojo, išskyrus normalų nusidėvėjimą… O kas yra normalus patalpų nusidėvėjimas?
Klausimas nelengvas ir kiekvieną kartą sprendžiamas individualiai, bet kur kas aiškiau bus pažiūrėjus šį VIDEO.
UŽLIEJO BUTĄ. KAS KALTAS?
Kilus klausimui, kas atsako už žalą užliejus butą, dažnas atsako – „taigi aišku tas, iš kurio buto vanduo atitekėjo į nukentėjusiojo butą!” Tačiau iš tiesų „kaltųjų“ sąrašas yra platesnis. Ir prieš teikiant pretenziją ar ją gavus, reikėtų daugiau padirbėti su tikrojo kaltininko nustatymu.
Kas gali būti dar atsakingais už žalą, padarytą įvykus buto užliejimui bei, kodėl taip svarbu nustatyti tikrąjį kaltininką sužinosite šiame VIDEO.
MOKESČIAI PARDAVUS BUTĄ/NAMĄ
Ketinate parduoti nekilnojamąjį turtą, o gal jau pardavėte? Tuomet turite žinoti, kad pajamos pardavus nekilnojamąjį turtą įprastai apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. O kada tokio mokesčio mokėti nereikia?
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato keletą išimčių, tai yra, kai:
- buvo parduotas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius dvejus metus iki pardavimo buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta
- buvo parduotas gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojas neišgyveno dvejų metų, tačiau jis per vienerius metus įsigijo kitą gyvenamąjį būstą ir jame deklaravo savo gyvenamąją vietą
- buvo parduotas kitas nekilnojamasis turtas, išlaikius jį nuosavybėje bent 10 metų.
Kaip mokesčiai pardavus nekilnojamąjį turtą būtų skaičiuojami? Plačiau – šiame VIDEO.
DAUGIABUČIO NAMO REMONTAS. KADA TEKS PRISIDĖTI?
Buto nuosavybės turėjimas paprastai sąlygoja ir dar vienų teisinių santykių atsiradimą – bendrąją dalinę nuosavybę. Taip yra, kadangi butų savininkams bendrai priklauso pagrindinės daugiabučio pastato konstrukcijos, inžinerinė įranga, laiptinės, liftai, balkonai ir panašiai.
Neretai ne visada būna aišku, ar buto savininkas privalo prisidėti prie tam tikro daugiabučio remonto, ypač, kai jam aiškiai nepritarė.
Šiame VIDEO aptariami trys pagrindiniai atvejai, kada teks prisidėti prie daugiabučio namo remonto. O jeigu jūsų atvejis į šį sąrašą nepatenka, galbūt verta pabandyti pakovoti dėl teisės nemokėti?
5 DALYKAI PERKANT LOFTĄ GYVENIMUI
Loftas paprastai atrodys kaip įprastas butas, bet teisiškai tai greičiausiai bus negyvenamosios paskirties patalpos.
Kokią įtaką tai turi ketinant įsigyti loftą gyvenimui? Ar už loftą reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį? Ar lofte galima deklaruoti gyvenamąją vietą?
Pirmiausia derėtų pasidomėti, kokia veikla anksčiau šiose patalpose buvo vykdoma, juk lofte ketinate gyventi! Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių loftas nebuvo įregistruotas kaip butas. Kartais taip nutinka, nes neišpildomi tam tikri kokybiniai reikalavimai.
Daugiau apie šiuos kokybinius reikalavimus ir apie kitus niuansus ketinant įsigyti loftą gyvenimui – šiame VIDEO.
ATGAUTI SKOLĄ – TEISMO ĮSAKYMAS!
Turite skolininką, kuris skolos neginčija, bet vis tiek jos nemoka? Paprasčiausias ir pigiausias teisėtas būdas atgauti skolą – kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Šio proceso metu teismas išduoda dokumentą – įsakymą, nevertindamas jokių įrodymų ir reikalavimo pagrįstumo. Teismo įsakymas siunčiamas skolininkui, kuris per 20 dienų gali pateikti prieštaravimą.
Skolininkui nepaprieštaravus – teismo įsakymas įsiteisėja ir gali būti teikiamas vykdyti antstoliui.
Plačiau apie šį supaprastintą procesą atgauti skolą – šiame VIDEO.
DOVANOTAS NT. MOKESTINIAI REIKALAI
Dovanų gautas nekilnojamasis turtas laikomas kaip asmens natūra gautos pajamos, tad tokios pajamos įprastai bus apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
Kada šio mokesčio mokėti nereikės, o kada už dovanų gautą nekilnojamąjį turtą mokėsite net du kartus – sužinosite šiame VIDEO.
KADA BANKAS GALI NUTRAUKTI BŪSTO KREDITO SUTARTĮ?
Susidūrus su sunkumais vykdyti būsto kredito sutartį, neretai iškyla klausimas, kada bankas gali nutraukti būsto kredito sutartį?
Sąlygos ir procedūros detaliai bus aptartos ne tik būsto kredito sutartyje, bet ir įstatyme. Būsto kredito sutartis gali būti nutraukta tik griežtai laikantis nustatytos tvarkos.
Plačiau apie atvejus, kada bankas gali nutraukti būsto kredito sutartį ir kokia tvarka – šiame VIDEO.
„PASKOLINIS“ SUTUOKTINIO BUTAS
Jūsų sutuoktinis dar iki santuokos buvo nusipirkęs butą, už kurį susituokus vis dar mokėjo kredito įmokas? O gal jūs esate tas sutuoktinis ir jaučiatės ramiai, nes butas priklauso jums, tad skyrybų atveju nebūtų dalijamas? Tada šis VIDEO jums.
Pagal taisyklę, iki santuokos sudarymo įsigytas butas bus laikomas sutuoktinio asmenine nuosavybe, todėl skyrybų atveju nedalijamas.
Tačiau… Jeigu santuokos metu už savo asmeninį butą sutuoktinis toliau mokėjo kredito įmokas, skyrybų atveju iš jo galima pareikalauti piniginės kompensacijos ar net dalinės buto nuosavybės pripažinimo.
Kodėl? Aiškiau bus pažiūrėjus šį VIDEO.
BUTO STATYTOJAS BANKRUTUOJA
Perkant butą nebaigtame daugiabutyje ar nebaigtą namą visada yra rizika, kad statytojas projekto nebaigs. Tuomet galima likti ir be buto, ir be pinigų.
Įprastai preliminarioji ar rezervavimo sutartis suteiks teisę tik į avanso grąžinimą bei nuostolių priteisimą, bet iš bankrutuojančio statytojo juos prisiteisti bus sudėtinga.
Kaip apsisaugoti perkant nebaigtą statyti butą ar namą ir kokių galimybių yra statytojui bankrutuojant – sužinosite šiame VIDEO.
TERASA ANT DAUGIABUČIO STOGO
Išėjimo iš buto į stogo dalį turėjimas savaime nereiškia, kad ant stogo galima įsirengti terasą. Stogas yra pastato konstrukcija, bendrai priklausanti visiems butų savininkams. Todėl bet koks poveikis stogui neleistinas be butų savininkų daugumos pritarimo, dažnai – projekto ir leidimo.
Bet, tam tikrais atvejais ant stogo esanti terasa gali būti ir buto priklausinys. Tokiu atveju viskas gerai – galima mėgautis vaizdu iš viršaus.
Tačiau kas vienu ir kitu atveju turi mokėti už stogo ar terasos remontą ir kas atsako už padarytą žalą? Apie tai plačiau šiame VIDEO.
PRELIMINARIOJI ARBA REZERVAVIMO SUTARTIS.
Perkant nekilnojamąjį turtą, o ypač kai jis dar tik statomas, dažnai tenka susidurti su preliminariąja arba dar vadinama rezervavimo sutartimi. Kas tai per sutartis ir kokias teises ji suteikia
Trumpai kalbant tai yra sutartis, kuria susitariama dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Dažniausiai ta kita sutartis bus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurią tvirtina notaras.
Kokias pasekmes preliminarioji sutartis sukelia? Kada prasminga ją sudaryti, o kada geriau iš karto sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį? Bus aiškiau pažiūrėjus šį VIDEO.
AR SUGYVENTINIS GALI PAVELDĖTI?
Sakoma, kad santuokų populiarumas mažėja ir vis dažniau pasitaiko porų, kartu gyvenančių nesudarius santuokos, kartais – ir visą gyvenimą. Tai gali sukelti nemažai teisinių klausimų. Vienas iš tokių klausimų – ar sugyventinis gali paveldėti?
Atsakymas – šiame VIDEO. Jame sužinosite ne tik apie tai, kokioms sąlygoms esant sugyventinis gali paveldėti, bet ir apie tai, kokias kitas galimybes sugyventinis turi pretenduodamas į kartu su mirusiuoju sugyventiniu „užgyventą“ turtą.