Buto užliejimas yra dažnas reiškinys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Kai įvyksta buto užliejimas, reikia nedelsiant informuoti daugiabučio namo bendriją arba administratorių, kad būtų imamasi veiksmų žalai sustabdyti, o taip pat išsiaiškinti dėl ko ji kilo. Jei butas buvo apdraustas – apie buto užliejimą nedelsiant turi būti pranešta ir draudimo kompanijai.
Bet šiame straipsnyje ne apie veiksmus įvykus buto užliejimui, o apie tai, ką daryti situacijai dėl buto užliejimo jau nurimus. Tiek tuo atveju, kai užlietas buvo jūsų butas, tiek tuo atveju, kai gavote kaimyno arba jo draudimo kompanijos pretenziją dėl užliejimo metu padarytos žalos atlyginimo.
Jei buto užliejimas įvyko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra atsakingas už kilusį įvykį. Kitaip tariant – dėl kokių priežasčių įvyko buto užliejimas. Patartina neskubėti daryti išvadų ir kaltinti viršutinio aukšto buto savininko. Taip pat neverta skubėti sutikti su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Nes už konkrečią žalą atsakingas gali būti tiek konkretaus buto savininkas, tiek bendrai visi daugiabučio namo butų savininkai, o gal net tokio namo administratorius arba daugiabutį namą stačiusi statybos bendrovė.
Žalos kaltininkas konkrečiu atveju gali skirtis, pavyzdžiui, dėl to, kad trūkęs vamzdis gali priklausyti ne tik konkrečiam buto savininkui, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrai. Taip yra dėl to, kad pagal bendrą Civilinio kodekso 4.82 str. įtvirtintą taisyklę, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi – ir vamzdynai. Tad teismų praktikoje yra buvę tokių bylų, kur teismai aiškinosi, kokioje tiksliai vietoje buvo pažeistas konkretus vamzdis ir kieno nuosavybei jis priskirtinas – kaip bendroji dalinė visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, ar kaip konkretaus buto savininko nuosavybė. Nustačius pirmąjį variantą, atsakomybė už tokio vamzdžio trūkimo metu butui padarytą žalą kiltų jau ne vienam konkrečiam buto savininkui, o visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrai.
Be to, galimas variantas, kad atsakomybė pilnai ar dalinai gali tekti ir daugiabutį namą prižiūrinčiam administratoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą pastato priežiūrą. Jeigu būtų nustatyta, kad daugiabučio namo administratorius netinkamai vykdė savo pareigas, neprižiūrėjo pastato vamzdynų, nesiūlė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams jų atnaujinti (kai tą reikėjo padaryti), jis pilnai arba dalinai gali būti laikomas atsakingu už kilusią žalą.
Jeigu daugiabutis namas nėra labai senas (nuo statybos pabaigos nepraėjo 10 metų) ir yra nustatoma, kad buto užliejimo žala kilo dėl netinkamai atliktų statybos darbų montuojant vamzdynus, už kilusią žalą atsakyti gali tekti jį stačiusiai statybos bendrovei.
Buto užliejimo priežastį nustatyti neretai gali tik atitinkamos srities ekspertai, kurie atlikę vietos apžiūrą bei išanalizavę daugiabučio namo projektinius bei kitus dokumentus, pateikia išvadas apie buto užliejimo priežastis bei galimus kaltininkus. Neretai dėl buto užliejimo būna kaltas ne vienas iš minėtų subjektų. Tad rezultate atsakomybė už užliejimo metu padarytą žalą gali būti dalimis paskirstyta ir keliems subjektams – atitinkama procentine išraiška.
Tikrojo buto užliejimo kaltininko nustatymas yra labai svarbus. Pareiškus ieškinį ne tam subjektui, teismas ieškinį visiškai atmes ir priteis kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas, kurias teks atlyginti ir taip jau nukentėjusiam užlieto buto savininkui. O dėl žalos atlyginimo į teismą teks kreiptis dar kartą – šį kartą su ieškiniu jau tinkamam subjektui.
_______________________
Reikia pagalbos dėl buto užliejimu padarytos žalos atlyginimo? Susisiekime!